Beveik tris dešimtmečius polietileno plėvelių gamybos srityje dirbanti Utenos UAB „Umaras“ įdėmiai sukluso, sužinojusi apie naujuosius ES Žaliojo kurso reikalavimus. „Aplinkosauga, tvarumas bendrovei visada buvo itin svarbu, tačiau dabar žalioji politika virsta konkrečiais įstatymais ir įpareigojimais verslui. Tą jaučiame savo eksporto rinkose, šis poreikis atsispindi klientų pageidavimuose. Mūsų tikslas yra tinkamai pasiruošti pokyčiams. Netikėtai užklupti tikrai nebūsime“.
„Bendrovei pradėjau vadovauti praėjusiais metais, bet iš tiesų šiame versle esu jau 20 metų. Tėtis mane ruošė verslo perėmimui, teko pačiai susipažinti su daugeliu procesų, pažinti darbuotojus. O atėjusi į vadovės postą, šalia daugybės kitų idėjų, mačiau ir pagrindinius tikslus – didinti įmonės indėlį aplinkosaugos, socialinės atsakomybės, tvarumo srityse ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos plėtojimo“, – pasakoja M. Samsonaitė.
Ji atskleidžia, kad klimato kaitos ir gamtos išsaugojimo temomis domėjosi visada, o ES Žaliojo kurso iniciatyvos vadovę nudžiugino – juk tai reiškia, kad šiems tikslams įgyvendinti kuriami įstatymai, kurie kartais abstrakčius siekius pavers realybe.
„Šios iniciatyvos suteikė postūmį naujiems projektams įmonėje. Dabar jų įgyvendiname apie 10, siekdami sukurti gaminius, kuriuose panaudojame perkamą jau perdirbtą žaliavą, taip pat iš vandenynų surinktas plastiko atliekas. Naudojame ir „bio based“ žaliavas, sukurtas iš atsinaujinančių šaltinių. Galimybių būti draugiškiems gamtai – labai daug, visas jas tyrinėjame. Privalome sukurti gaminius, kurie turėtų tokias pačias savybes, kaip ir produktai, pagaminti iš pirminės žaliavos – tai didelis iššūkis, kurio siekiame kartu: įmonės komanda ir klientai, suinteresuoti tvarumo tikslais“, – pasakoja bendrovės „Umaras“ vadovė.
Kuria tvarius produktus
Vienas iš naujai sukurtų „Umaras“ produktų jau yra rinkoje – tai vadinamoji „stretch hood“ plėvelė, kurios sudėtyje jau dabar yra 30% perdirbtos žaliavos. „Tie rodikliai išties svarbūs – tarkime, Jungtinėje Karalystėje, vienoje iš mūsų eksporto rinkų, jau nuo 2022 m. sausio bus įvesti mokesčiai už neperdirbamą plėvelę. Ji turi būti arba perdirbama, arba jos sudėtyje turi būti 30 % jau perdirbtų žaliavų“, – paaiškina pašnekovė.
Įmonė sparčiai žengia toliau: netrukus rinkai pristatys „strech hood“ ir terminę plėvelę su 50% perdirbtos žaliavos.
Naujiems produktams sukurti, sertifikuoti, įvesti į rinką prireikia daug laiko, tad M. Samsonaitė pasidžiaugia, kad turi ištikimą komandą šiame darbe – nuo vadovų, technologų iki visų darbuotojų, kurie greitai perprato bendrus įmonės tikslus. Įmonė itin lanksčiai dirba su klientais. Dauguma jų žino apie laukiančius naujus reikalavimus ir jiems ruošiasi, tačiau, kita vertus, priprasti prie naujovių, įsitikinti, kad naujo produkto savybės nėra blogesnės nei ankstesniojo – tai užtrunka.
„Esame atkaklūs. Gamyboje pradėję taikyti jau perdirbtas žaliavas, ilgai ieškome sprendimų, tobuliname produkto receptūras, kad galiausiai jis turėtų visas savybes, kurių pageidauja užsakovai“, – pabrėžia M. Samsonaitė.
Pradėjusi gaminti plėvelę su 30–50% jau perdirbtos žaliavos, bendrovė prisideda ir prie šiltnamio dujų efekto mažinimo – tokia gamyba palieka mažesnį taršos pėdsaką.
Platus produkcijos spektras
„Umaras“ gamina įvairaus spektro plėveles – nuo skirtų maisto pramonei, žemės ūkiui iki pramoninės, statybinės pakuotės.
Pasak M. Samsonaitės, ieškoma tvarių sprendimų ir barjerinės bei laminuotos plėvelės gamybos procesuose. „Plėtojame visiškai perdirbamų barjerinės ir laminuotos plėvelių kūrimą. Tai nėra paprasta, kadangi barjerinė plėvelė susideda iš kombinuotų plastikų, jų neįmanoma atskirti prieš perdirbimą. Aiškinamės kelias galimybes, viena iš jų – viduriniam barjerinės plėvelės sluoksniui panaudoti G polimerą, kuris tirpsta vandenyje. Perdirbant tokiu būdu pagamintą barjerinę plėvelę, ji nardinama į vandenį, G polimeras ištirpsta, skirtingų tankių plėvelės atsiskiria ir tuomet jas galima perdirbti“, – technologines subtilybes atskleidžia M. Samsonaitė.
Laminuotoms plėvelėms gaminti taip pat gali būti naudojamos specialios žaliavos, kurios leidžia naudoti tik vienarūšius plastikus ir juos perdirbti. MDO (Machine-direction orientation) žaliavą bendrovė kol kas perka, tačiau ketina patobulinti reikalingus įrengimus ir pati taikyti šią technologiją.
Vieną vidutinio barjero perdirbamą plėvelę „Umaras“ jau baigia sertifikuoti – beje, įmonė užsibrėžusi sertifikuoti visus naujai kuriamus produktus.
monė aiškinasi ir biokompostuojamos plėvelės galimybes. „Ši žaliava jau sertifikuota, bet mes toliau atliekame bandymus, bendradarbiaujame su klientais, norime įsitikinti, kad šie produktai tikrai nekenkia gamtai. Tai – mūsų įmonės principas: neišleisti į rinką produkto, kuris nėra draugiškas aplinkai“, – pabrėžia M. Samsonaitė.
Bendrovės vadovė atkreipia dėmesį, kad visi gamybos patobulinimai galiausiai turi teigiamo poveikio užsakovams – jiems ne tik tiekiama aukščiausios kokybės ir jau iš dalies perdirbama produkcija; pirkdami tokias žaliavas, klientai patys prisideda prie taršos mažinimo tikslų ir žiedinės ekonomikos „užkūrimo“.
„Jau nekalbant apie tai, kad daugybę metų gaminame plonesnę plėvelę, turinčią anksčiau įprastos storos plėvelės stiprumo charakteristikas. Tokia plėvelė yra lengvesnė, galiausiai sunaudojama mažiau plastiko“, – pasakoja M. Samsonaitė. Savo produkciją „Umaras“ eksportuoja į Skandinavijos šalis, Islandiją, Jungtinę Karalystę, Daniją, Olandiją, Prancūziją, Vokietiją, Baltijos šalis bei kitas ES valstybes.
Strateginiai tikslai
UAB „Umaras“ generalinės direktorės pavaduotojas Vidūnas Tutkus atkreipia dėmesį, kad bendrovė visada strategiškai žvelgė į žaliuosius tikslus – aiškinosi biokilmės žaliavų panaudojimo galimybes, ieškojo ir tebeieško būdų, kaip savomis pastangomis sumažinti anglies dvideginio taršos pėdsaką.
Įmonė ėmėsi itin ambicingo projekto, kuriam verslą pastūmėjo plastiko su spauda gamyba. „Spaudoje naudojami dažai, skiedikliai, lakūs organiniai junginiai, taigi kyla tam tikrų iššūkių, kadangi norime išlikti visiškai švarūs šioje srityje. Šiuo metu baigiame įgyvendinti ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“, kurį užbaigę turėsime lakių organinių medžiagų deginimo krosnį. Visas mūsų išmetamas oras bus 99,9% išvalytas nuo bet kokių lakių dalelių“, – pasakoja V. Tutkus.
Projektą, kurio vertė siekia apie 1 mln. Eur, bendrovė įgyvendina drauge su kitais gamybos patobulinimais. Pavyzdžiui, gamybos procese įmonė naudoja daug šalto vandens, būtino įrenginiams aušinti. Tuo pačiu metu, deginant lakiuosius organinius junginius, liks daug atliekinio karščio.
„Jis bus verčiamas į šaltį specialiu konvekciniu aušintuvu. Iš karščio išgaudami šaltį, taupysime elektros energiją. Pagrindinis viso jungtinio projekto tikslas – ne tik saugiai sudeginti lakias medžiagas, bet ir taupyti elektrą, mažinti atmosferos šilimo efektą“, – dėsto UAB „Umaras“ generalinės direktorės pavaduotojas.
Plastiko produktus gaminančiai įmonei per akimirką tapti „žalia“ ir užsitikrinti tiek klientų, tiek visuomenės pasitikėjimą – užduotis ne iš lengvųjų.
„Einame ta linkme. Užsakovai nori tiksliai žinoti, kokį taršos pėdsaką palieka mūsų įmonė ar atskiri produktai. Dėl to kalbamės su keliais vertintojais, jie atliks skaičiavimus, žinosime visus savo taršos rodiklius ir gausime rekomendacijas, kurioje srityje veiklą dar galima švarinti“, – pabrėžia V. Tutkus.
Jau dabar bendrovė naudoja tik žalią elektros energiją, pagaminamą iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat planuoja įsirengti savo saulės energijos jėgainę.
